Algiukas svajoja palakioti po pasaulį su savo draugu žąsinu Martynu. Netrukus taip ir nutinka, tačiau visiškai kitaip, nei jis vaizdavosi… Ankstyvą 1941 metų birželio rytą pulkas kareivių išverčia Algiuką, jo sesę Dalią, tėtį Romą ir mamą Uršulę iš lovų ir liepia ruoštis kelionėn – taip lietuviai būriais ne savo noru iškeliauja į Sibirą. Kodėl juos ištremia? Kuo jie prasikalto? Kur tas Sibiras? Galybė klausimų dūzgia Algiuko galvoje. Ten, tolimoje, svetimoje ledo šalyje, šeimai tenka išgyventi valgant sušalusias bulves, ašaromis sūdant sriubą ir dainomis šildant širdis. Ten gimsta tremtinių choras „Obuoliai“, ten dainuojant užauga sparnai… kol prabėgus ilgoms dienoms, mėnesiams, metams vaikus iš Sibiro išgelbės „našlaičių traukinys“, o šią istoriją galės pasakoti grįžusieji.

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygoje Sibiro haiku pasakojama istorija atskleidžia ne vieno Algiuko likimą – tokių skaudžių šeimos istorijų apie išgyvenimą tremtyje slepia širdyje kiekvienas lietuvis, tačiau neužrašytos ar nenupieštos jos grimzta užmarštin, tad nors knygą gali pradėti skaityti patys vaikai nuo aštuonerių metų, ji gali pasirodyti įdomi ir suaugusiajam.

Kartais nutinka tokių dienų, kai visi namuose būna labai užsiėmę ir niekas neturi laiko žaidimams su Kake Make. Kaip nuobodu, kai nėra kas veikti... Tuomet nori nenori kyla klausimas – kur dingsta laikas, kad jo neturi nei mama, nei tėtis ir netgi senelė? Juk vakar laiko buvo į valias... Bevartant knygeles Kakei Makei tampa aišku – laiko niekas neturi ne šiaip sau, jį pavogė! Knygos atveria duris į fantazijos kupiną pasaulį, kuriame ne tik nugalimi laiko vagys, bet ir dingsta tas kankinantis nuobodulys. O svarbiausia, Kakė Makė suvokia – kai nuobodu ir nėra kas veikti, visada pagelbės knygos ir lašelis fantazijos! Lina Žutautė

Tomas Dirgėla – rašytojas, LRT radijo laidos vaikams kūrėjas ir vedėjas – geriausiai jauniesiems skaitytojams pažįstamas kaip detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ autorius. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.

„Domas ir Tomas. Saldainių kiosko byla“ – tai detektyvinių galvosūkių rinkinys. Šioje knygoje rasi tris bylas, kurioms išaiškinti Domui ir Tomui reikės tavo pagalbos. Kiekviename skyriuje tavęs laukia užduotis ir tik ją išsprendęs galėsi toliau narplioti neįtikėtinas istorijas ir ieškoti įtariamojo. Prisidėk prie šauniosios detektyvų komandos – tapk vienu iš jų!

Domas ir Tomas meta tau iššūkį! Ar priimsi jį?!

Garsiausia Švedijos karvė Mamulė Mū, jau ne vienus metus pažįstama ir mylima lietuvių skaitytojų, nepasitenkina nuobodžiu karvės gyvenimu.

„Negaliu gi aš amžinai stovėti, gromuliuoti ir į ką nors spoksoti vien dėl to, kad esu karvė, mūūū.“

Šįkart jai šauna į galvą pasisupti. Sumanyta drąsiai, bet to nepadarysi be draugės Varnos...

Haris Poteris – vienuolikmetis su akinukais, vargstantis klaikioje dėdės ir tetos Durslių šeimynėlėje. Didžiausias jo kankintojas – dručkis pusbrolis Dudlid. Haris miega sandėliuke po laiptais ir nė sykio nėra šventęs gimtadienio.

Viskas pasikeičia pašto pelėdai atnešus nepaprastą kvietimą – mokytis Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Prasideda nepamirštami jo nuotykiai: jis išmoksta keisčiausių burtų, tampa kvidičo (lyg ir krepšinio ant šluotų) čempionu, padeda išperinti slibiniūkštį ir, slepiamas neregimojo apsiausto, leidžiasi į pavojingą žygį. Su keletu ištikimų draugų Haris Poteris eina pasitikti stebuklingos savo lemties...

Ieškomi Kaspariukas ir Zepukas. Ypatingos žymės: raudona Kaspariuko kepurė, žalia Zepuko skrybėlė. Visus asmenis, galinčius suteikti žinių, policija šiuomi įpareigoja nedelsiant prisistatyti į vietos policijos būstinę. Jums pageidaujant, parodymai bus laikomi paslaptyje. Ar girdėjote? Nukniauktas puikusis močiutės kavos malūnėlis! Be jokios abejonės – tai nedorėlio plėšiko Hocenploco darbas. Miestelio policija prieš jo niekšybes atrodo bejėgė, tad Kaspariukas ir Zepukas nutaria patys sulaikyti plėšiką bei atitaisyti močiutei padarytą skriaudą. Bet plėšikų taip be niekur nieko neapgausi… Ar pavyks draugams ištrūkti iš Hocenploco nelaisvės ir nugalėti piktąjį jo sąjungininką burtininką Petrozilijų Cvakelmaną? Panašu, kad be gudrybių ir burtų čia neapsieisi!

Gelmių žinovas profesorius Pjeras Aronaksas gauna netikėtą kvietimą į amerikiečių ekspediciją. Fregata „Abraomas Linkolnas“, persekiodama laivus skandinančią gelmių pabaisą, susiduria ne su gyvu padaru, o su neįtikimu žmogaus išradimu – fantastišku povandeniniu laivu, vadovaujamu paslaptingojo kapitono Nemo. Staiga baisus sprogimas palieka gyvus tik tris fregatos keleivius: profesorių su tarnu Konseliu ir ūmaus būdo kanadietį, žeberklininką Nedą Lendą. Jie tampa mirtį nešančio Nemo laivo kaliniais ir prieš savo valią leidžiasi į povandeninę odisėją aplink pasaulį pradedant nuo perlais garsėjančių Ceilono vandenų, baigiant kraują stingdančiais Pietų ašigalio pavojais, kol kapitonas Nemas keršija visai žmonijai.

Šis klasikinis prancūzų rašytojo Jules’io Verne’o mokslinės fantastikos romanas, pasirodęs 1870 metais ir su šiurpą keliančiu tikslumu aprašęs dvidešimtojo amžiaus išradimus ir technologijas, tapo vartais, pro kuriuos žengė visos vėlesnės fantastų kartos. Knyga daug kartų ekranizuota ir išversta į pagrindines pasaulio kalbas.

Tai nuostabi klasikinė istorija apie mergaitę Dorotę, gyvenusią Kanzaso prerijose – pilkut plikutėlėse, lygut lygutėlėse, be jokio medelio, be žolės žalumo. Ir štai vieną dieną nutiko nuostabus dalykas: atslinkęs viesulas pakėlė mažą namelį kartu su jame esančia mergaite ir nuskraidino į nuostabią, dar neregėtą, net sapnuose nesapnuotą kramtukų šalį. Čia prasideda didieji Dorotės nuotykiai... „Namelio tarpdury pamatę Dorotę, tie žmonės stabtelėjo ir ėmė patyliukais kuždėtis tarpusavy, tarytum nedrįsdami prieiti arčiau. Pagaliau mažoji moteris žengė prie Dorotės, žemai nusilenkė ir labai maloniai prašneko:
- Sveika atvykusi į kramtukų šalį, o didžioji Burtininke! Mes be galo dėkingi tau už tai, kad nugalabijai
Piktąją Rytų Šalies Žiežmarą ir išvadavai mūsų žmones iš sunkios vergijos!
Dorotė apstulbusi klausėsi tų žodžių. Kodėl mažoji moteris vadina ją burtininke ir tvirtina nudobus kažkokią Piktąją Šalies Raganą Žiežmarą? Juk ji maža, niekuo dėta mergaitė, viesulo nublokšta už daugelio mylių nuo namų ir anei musės nenuskriaudusi per visą savo gyvenimą...“

„Gyveno kartą katė, vardu Rainuolė, ir pasikvietė ji kalaitę, vardu Kunigonė, arbatos gerti..."
Neklaužada triušiukas Petriukas, rūpestingoji antis Janina, išdykėliai kačiukai Kumštytė, Mažytė ir Mažiukas, šelmis voveriukas Riešutukas, rūpestingoji ežienė Adatina, vaišingoji Pelė Švaruolė - tai tik keli Potter pasakų personažai, su kuriais susipažinsite šioje stebuklingai iliustruotoje knygoje.
Anglų autorė Beatrix Potter yra viena pirmųjų ir garsiausių paveikslėlių knygų kūrėjų, pati rašiusi tekstus, pati juos iliustravusi. Savo pasakas ji sukūrė daugiau nei prieš šimtą metų. Iki šiol jos džiugina vaikus iš viso pasaulio ir įkvepia jaunuosius rašytojus bei dailininkus. Iškalbingas ir faktas, kad viena B. Potter akvarelė aukcione buvo parduota už rekordinę daugiau nei 1 mln. litų sumą.
B. Potter pasakose dažniausiai veikia gyvūnai, vaizduojama šeimos, namų aplinka - būtent tai, kas artimiausia mažam vaikui.
Šios pasakos suteiks daug malonių akimirkų Jums ir Jūsų mažiesiems, kai jaukiai įsitaisę po dienos darbų sklaidysite knygą...

Garantuoju, tu norėsi susipažinti su Tadu ir Elze, sekti jų pašėlusius nuotykius! Tadas – rimtas antrokas. Domisi istorija, moka Lietuvos istorijos repą ir klausinėja prosenelio įvairių dalykų apie karą. Jis turi broliuką, nemokantį ištarti žodžio „terminatorius“, ir mamą, rašančią pasakas ir nevalgančią mėsos.
Bet tai dar ne viskas. Šiais mokslo metais į Tado klasę jėga įvedama Elzė (taip, JĖGA!), kuri visai klasei, o paskui ir mokyklai paskelbs tikrą karą. Ne vien už tai, kad niekas neatspėja piešinio ant Elzės džinsų klešnės, bet ir (ypač) už neteisingus žodžius, kad „mergaitės nekariauja“.
Taigi, Tadas patirs visą Elzės įsiūtį, o paskui... paskui, žinoma, norės jai atkeršyti. Koks laukia kerštas?
Autorės žodis
„Labas, aš Tadas“ gimė iš mano pačios kasdienybės: stebint du savo sūnus, brangius žmones, draugų vaikus… Kasdienybėje atsiranda mūsų linksmi ir rėksmingi NE ir TAIP, kasdienybėje mes skelbiam karus ir susitaikom, dainuojam repą ir „Ryto rato“ daineles, valgom bulvinius blynus, kalbamės ir veikiam svarbius dalykus. Tiesiog GYVENAM, kaip ir Tadas su Elze. O juk tai ir yra svarbiausia.
Beje, labai dažnai pastaruoju metu mane lydi vyresnėlio sūnaus linkėjimas: „Mama, linkiu tau tapti garsiausia rašytoja pasaulyje... Ir kad būtum linksmiausia“, – priduria. Ką aš daryčiau be savo vaikų! Jie mane įkvepia. Taip ir radosi jau šešta knyga.

Šuo atsiduso ir tarė sau:
– Nebenoriu daugiau būti šunimi.
– Ir nebūsiu, – po valandėlės jau ryžtingiau pridūrė jis. – Viskas. Nuo šiol būsiu žmogum, – galop apsisprendė Amsius ir nedvejodamas ėmėsi veikti.

Daugiau jokių grandinių, jokio lojimo ir nuobodžiavimo būdoje! Šuniškas Amsiaus gyvenimas nuo šiol pasikeis. Kodėl jis turėtų vargti ir šalti, užuot smagiai leidęs laiką šiltuose namuose? Tegul nuo šios dienos šeimininkas perima kiemsargio pareigas, o Amsius nešios kostiumus, eis į darbą ir valgys bulvių traškučius! Juk žmogiškos pareigos – smagios ir viliojančios, o šeimininkui pakvėpuoti grynu oru tikrai nepakenks. Tik ar apsikeisti gyvenimais taip paprasta? Nepabuvęs kito būdoje – nesužinosi. Au!

1„Pūkis karalius" – jau septintoji knygelė iš serijos „Pūkio pasakos". Ji skirta patiems mažiausiems, tik pradedantiems skaitytojams. Knygelių apie neseniai gimusį lapiuką Pūkį serija pasakoja apie jo pažintis su aplinka: jausmais, daiktais ir sutvėrimais.

Knygelė „Pūkis karalius" moko paprasto dalyko, kad karaliavimas – tai visų pirma rūpinimasis kitais. Išmokęs padėti mamytei, Pūkis jaučiasi kaip tikras karalius ir gauna karališkų dovanų.

Pirmosios knygelės susilaukė daugybės teigiamų įvertinimų, nuskambėjusių tiek iš profesionalių vaikų edukologų lūpų, tiek iš tėvų. Knygelės paprastu, žaismingu stiliumi apšneka vieną konkrečią vaikui suprantamą problemą, ar supažindina su kokiu nors gyvenime laukiančiu sudėtingesniu reiškiniu, tarkim, dėde dantistu, ir pan.

Knygelės meninę vertę sustiprina fantastiški Dalios Karpavičiūtės piešiniai.

Ši istoriko Arvydo Anušausko knyga – apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918–1957), 11 metų su ginklu rankose kovojusį prieš sovietinę okupaciją. Atskleidžiamos KGB regztos Vanago paieškos operacijos, ištirtas jo suėmimo ir kankinimo epizodas, pasitelkus ekspertus išaiškintos KGB klastotės.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus buvo paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais.

Knyga išleista 2003 m., minint Panevėžio miesto 500 metų jubiliejų. Joje plačiai nušviečiama miesto senovė ir dabartis: turtinga istorija, iškilios asmenybės, architektūros paminklai, parkai, kultūra ir pramonė, sportas bei kt.

Ši knyga yra autorės meilės daržovėms atspindys. Pagrindinis jos tikslas – paskatinti visus valgyti daugiau daržovių ir jas dar labiau pamėgti. Daržovių negali būti per daug.

Mūsų bibliotekose rasite ir daugiau Beatos Nicholson receptų knygų.

XX amžiaus antroje pusėje Mikalojus Vorobjovas buvo tapęs beveik legendiniu autoriumi. Minint garsiojo lietuvių menininko mirties šimtmetį, M. Vorobjovas prabyla lietuviškai. „M. K. Čiurlionis: Lietuvių tapytojas ir muzikas“ – pirma Lietuvoje para­šyta mokslinė studija apie šį daugeriopo talento menininką. Kai kuriais aspektais ji ligi šiol nepralenkta.

Atsivertę šią knygą ne tik paskaitysite apie vieną ar kitą miestelį, nacionalinį parką, dvarą ar gražią vietovę, bet ir galėsite visu tuo pasigrožėti nuotraukose.
Galbūt knyga sudomins patiems gyvai pamatyti vieną ar kitą išskirtinę mūsų krašto vietovę?

O gal aplankysite ir visą šimtą knygoje aprašytų vertingiausių mūsų krašto turtų?

Panevėžietės poetės Elenos Mezginaitės kūrybos rinktinėje „Mano senas drauge“ sutelkta visa skelbta jos (1941–2005) poetinė kūryba, interviu, keletas pjesių Lėlių vežimo teatrui, dienoraščių fragmentų.

„Dniepru per Ukrainą“ – tai trečioji knyga, parengta pagal LRT televizijos projektą „Nacionalinė ekspedicija“. Joje aprašomi ekspedicijos dalyvių, žymių Lietuvos žmonių įspūdžiai keliaujant Dniepru ir ieškant Lietuvos istorijos pėdsakų Ukrainoje. Knyga supažindina su sudėtinga, daug bendrumų turinčia Lietuvos ir Ukrainos istorija, įdomia šalies gamta ir nuoširdžiais žmonėmis.

Trečiojoje knygoje Česlovas Iškauskas tarsi bėga visą Lietuvos istorijos maratoną – nuo šv. Brunono ir Vytauto Didžiojo iki profesoriaus V. Landsbergio ir dar toliau, iki pat šių dienų. Akcentuojami tie Lietuvos istorijos tarpsniai, kurie buvo jai lemtingi: arba įklampino šalį ir tautą į nesibaigiančius karus, konfliktus, susipriešinimą su kaimynais, arba vedė į klestėjimą, valstybingumo, demokratijos ir pažangos viršūnes.

Ši knyga – tikra gamtos dovana kiekvienam, kuris rūpinasi savo ir artimųjų sveikata.

Sužinosite, kokius negalavimus ir ligas gydo 100 knygoje aprašomų žolelių, kur ir kaip jų prisirinkti ar užsiauginti, kaip jas paversti vaistais. Čia rasite kremų, balzamų, veido kaukių ir muilų, arbatų, tinktūrų, kokteilių, salotų ir sriubų receptų.

Ar žinojote, kad 2020-ieji yra paskelbti habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais?

„Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“ – kiekvienas neabejotinai yra girdėjęs šią frazę. Knyga „Gyvulių ūkis“ –žinomiausia anglų rašytojo Džordžo Orvelo satyrinė tarybinio totalitarizmo alegorija. Pasakojimas apie gyvulius, sukėlusius perversmą Anglijos fermerio ūkyje, jungiantis mitologijos elementus ir politinę satyrą, buvo sukurtas 1943 m. Išleistas buvo 1945 m., iki tol net keturios leidyklos jį atmetė.

SILVA RERUM – lotyniškai „daiktų miškas” – savaraštė, iš kartos į kartą perduodama bajorų šeimos kronika, populiari XVII-XVIII a. Lietuvoje.

Savo tetralogijoje Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a.- XVIII a. atmosferą ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Ar norėtumėte sužinoti, kokios mintys sukasi jūsų katės galvoje, kai ji nemirksėdama žiūri į vieną tašką? Ar vilkai kalbasi tarpusavyje? Ką apskritai galvoja ir jaučia gyvūnai?

Šioje knygoje talentingai ir pagarbiai atskleidžiamas stulbinamas gyvūnų emocinio pasaulio panašumas su žmogiškuoju, jų gebėjimas suvokti save ir kitus, užjausti, mylėti ir padėti.

Knygos autorius – amerikietis profesorius Carlu Safina, vienas žymiausių pasaulio rašytojų apie gamtą.

Prie teatro „Menas“ esančią skulptūrą „Don Kichotas" miestui padovanojo „Ekrano" bendrovė, idėjos sumanytojas - režisierius Julius Dautartas. Ispanų rašytojo M. Servanteso literatūrinio herojaus, idealisto, beviltiškai kovojančio prieš blogį, skulptūros atidaryme 2003 m. dalyvavo ir Ispanijos ambasadorius Baltijos šalims J. Ponsas. Iš žalvario nulieta figūra, kurioje įkomponuoti spalvoti vitražinio stiklo gabaliukai, o ant rankos nutūpęs drugelis, pasak autoriaus, skulptoriaus Henriko Orakausko, simbolizuoja žmogaus trapumą ir gležnumą.

Juozas Balčikonis (1885 03 24–1969 02 05) – kalbininkas, vertėjas, žodynininkas, profesorius. 1906 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1918–1920 m. Panevėžio berniukų gimnazijos, 1920–1924 m. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. Buvo vienas iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (1954 m.) redaktorių. Surinko ir išleido J. Jablonskio „Raštus“ (1932–1936 m.), parašė straipsnių apie kalbininkus. Surinko daug Lietuvos vietovardžių. Išvertė į lietuvių kalbą pasakų, grožinės literatūros kūrinių. Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus rūpesčiu 1996 m. Kranto g. jam pastatytas Algimanto Vytėno sukurtas paminklas.

Panevėžio krašto Garšvių knygnešių draugiją 1885 metais įkūrė ir jai vadovavo Lietuvos knygnešys, publicistas Jurgis Bielinis (1846 03 16–1918 01 18). Skulptoriaus A. Vytėno sukurta atminimo lenta atidengta J. Bielinio gatvės gyventojų – Nepriklausomybės Akto signataro Jono Liaučiaus ir jo žmonos Kristinos iniciatyva 2018 m. ant pastato Bielinio g. 23/Sietyno g. 8.
Gražus sutapimas: „Sietynas“ vadinosi XIX amžiaus pabaigoje veikusi slapta organizacija lietuviškai spaudai platinti jos draudimo metu. O netoliese yra ir Knygnešių gatvė. Tad ši miesto dalis tapo savotiška knygnešių atminimo vieta.

1880 m. Naftalis Feigenzonas įkūrė pirmąją Panevėžio spaustuvę ir knygyną. Spaustuvėje buvo spausdinami kvitai, blankai, vizitinės kortelės, etiketės, knygyne prekiaujama vadovėliais, maldaknygėmis, o nuo 1881 m. knygynas atliko ir bibliotekos funkcijas. Veikė iki 1935 m., kada seniausią Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė, veikusi iki sovietų okupacijos 1941 m.
Atminimo lenta ant pastato Respublikos g. 14 sienos atidengta 1996 metais. Nuo 2006 m. šiame pastate veikia Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka.

Prozininkė, publicistė, pedagogė, visuomenės veikėja, filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 03 18 (30)–1943 06 14) nuo 1914 m. gyveno ir dirbo Panevėžyje ir Puziniškyje. 1919–1924 m. ji mokytojavo Panevėžio gimnazijoje. Todėl 1971 m., minint 110-ąsias gimimo metines, jai skirtas paminklinis biustas neatsitiktinai buvo pastatytas Respublikos g., prie Juozo Balčikonio gimnazijos. Biusto autorius – skulptorius Bernardas Bučas, poetės Salomėjos Nėries vyras. Būtent G. Petkevičaitės-Bitės dėka jis galėjo mokytis. Panevėžyje yra ir daugiau su rašytoja susijusių vietų: viena jų – namas Šv. Zitos g. 18, kuriame G. Petkevičaitė-Bitė gyveno 1932-1943 m.

1904 m. gegužės 7 d. panaikinus spaudos draudimą knygnešiui Juozui Masiuliui (1864-1940) atsirado galimybė atidaryti legalų knygyną. Tam gavo carinės valdžios leidimą ir 1905 m. spauda jau rašė, kad Panevėžyje Bajorų (vėliau Respublikos) gatvėje veikia J. Masiulio knygynas. Tai buvo pirmasis lietuviškas knygynas Panevėžio mieste. Knygynas veikė nuomojamose patalpose, vėliau tas patalpas J. Masiulis su žmona ir įsigijo. Šioje vietoje knygynas veikia ir šiandien.

Danijos poeto, rašytojo, pasakų vaikams kūrėjo Hanso Kristiano Anderseno (1805 04 02–1875 08 04) 200-ųjų gimimo metinių proga prie Lėlių vežimo teatro 2005 m. buvo atidengta žymiojo pasakininko skulptūra. Skulptorius A. Vytėnas sukūrė sėdinčio H. K. Anderseno skulptūrą, kad vaikai galėtų atsisėsti jam ant kelių. Panevėžio lėlių vežimo teatro įkūrėjas ir režisierius Antanas Markuckis yra pelnęs H. K. Anderseno premiją, o šiame teatre yra pastatyta ne viena H. K. Anderseno sukurta pasaka.

Salomėja Nėris (1904 11 17–1945 07 07) – žinomiausia lietuvių poetė. 1934–1936 metais gyveno Panevėžyje, mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas. Čia išleido eilėraščių rinkinį „Per lūžtantį ledą“ ir susipažino su būsimu vyru skulptoriumi Bernardu Buču. Poetė nuomavo butą naujai pastatytame fotografo J. Žitkaus name, dabar P. Puzino g. 11. Ant namo 1995 11 17 atidengta atminimo lenta su bronziniu biustu (skulptorius J. Jagėla).

Name Vasario 16-osios g. 20 (buvo Šeduvos g.), kuriame 1919–1932 m. veikė lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“ , 1922 m. veiklą pradėjo pirmoji vieša valstybinė biblioteka, tuomet vadinta knygynu. Bibliotekos vedėja buvo paskirta Elžbieta Jodinskaitė. Biblioteka skaitytojams duris atvėrė 1922 m. rugsėjo 1 d., jai buvo nuomojami 3 kambariai, fondą sudarė 1 397 knygos. Tų pačių metų gruodžio 1 d. čia buvo atidaryta ir skaitykla. Šiandien tai - Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.
2018 m. ant namo atidengta nauja atminimo lenta, pakeitusi nuo 1968 m. kabėjusią senąją lentą, pasakoja mums apie Panevėžio kultūrinį gyvenimą pirmaisiais nepriklausomybės metais.

2014 metai Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti lietuvių grožinės literatūros klasiko, poeto Kristijono Donelaičio metais. Panevėžyje pažymint rašytojo K. Donelaičio jubiliejų, jo vardu pavadintoje gatvėje Viešoji įstaiga „Skulptūros centras“, vadovaujama skulptoriaus Alfrido Pajuodžio, pastatė informacinę lentą.
Dar vienas rašytojo K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms pažymėti skirtas paminklas yra 5-osios gimnazijos kieme (Danutės g. 5). Tai – A. Pajuodžio sukurta akmeninė kompozicija. Ant juodo akmens iškaltas K. Donelaičio ketureilis: „Kožnas viens žmogus užgimdamas pumpurui lygus“.

Motiejus Lukšys (1907 02 22–1996 05 21) – pedagogas, rašytojas. Nuo 1936 metų gyveno Panevėžyje, dirbo mokytoju įvairiose mokyklose iki pat 1968 m. Plačiai reiškėsi ikikarinėje spaudoje kaip vaikų rašytojas, parašė ir išleido keturias knygeles vaikams. Pokario metais buvo uždraustas, tačiau kurti nenustojo.
Po 50-ies kūrybinės tylos metų, dienos šviesą išvydo romanų trilogija „Srovės ir balos“: Tai – trijų dalių autobiografinio pobūdžio kūrinys. 1993 m. atkurta narystė Lietuvos rašytojų sąjungoje.
Atminimo lenta yra prie Panevėžio 5-osios gimnazijos, kurioje 1939–1949 dirbo M. Lukšys.

Teisininkas, politinis veikėjas, Latvijos liaudies poetas, dramaturgas, lietuvių literatūros vertėjas į latvių kalbą Janis Rainis (tikroji pavardė Janis Pliekšanis (1865 09 11–1929 09 12) 1897 metais kartu su žmona, latvių poete Aspazija gyveno Panevėžyje.Tie keli Panevėžyje praleisti mėnesiai buvo laimingiausias jų bendro gyvenimo laikotarpis. (Autorius - skulptorius A. Pajuodis).